JAWA Turgeliai Merkinė

Pasidalinsiu vakar dienos įspūdžiais. 🙂 …

Vieną šiltą šeštadienio popietę nusprendžiau, kad gana garažo darbų. Reikia ant kelio. O ir po eilinio bandymo sandarint JAWA tepalų varvėjimą norėjosi gero testo.

Pasileidau į Baltarusijos pasienio pusę. Iki Rudaminos keliai buvo žinomi ir ne kartą važinėti. Tačiau toliau į kaimus, link Baltarusijos, jau neteko buvoti. Tad viskas buvo atradimas, nauja ir įdomu. Kelionės kriterijai buvo važiuoti asfaltuotais, mažai apkrautais keliais, per nedidelius miestelius ir kaimus. Maršrutą planavau “agile” principu. Pavažiuoju, pasidairau, pasižiūriu maps’e kur logiška toliau. Dėl dangų žemėlapio, tai gerai pasitarnavo šis žemėlapis. Nes pvz. google maps’as nerodo kokia yra kelio danga.

Nuo Rudaminos nuvažiavau iki Turgelių (jau Šalčininkų rajonas). Sprendžiant iš to, kad čia sueina daug kelių (sankryža į Medininkus, Šalčininkus ir t.t.) bei iš bažnyčios dydžio panašu, kad praeityje tai buvo rimtas miestelis.

Ir greitai tuo teko įsitikinti. Pasukus į Merkinę atsivėrė įspūdingo dvaro liekanos. Galima sakyti kelionės vinis. Sustojau. Pavaikščiojau. Paskaitinėjau. Niekada neteko girdėti, kad 18 amžiaus pabaigoje, čia buvo įsikūrusi vienintelė tuo metu Europoje miniatiūrinė valstybė – Paulavos respublika. Su savo pinigais, herbu, valdžia ir t.t. Tuo metu ji buvo unikali, nes jau neturėjo baudžiavos (valstiečiai galėjo mokėti mokestį ir nedirbti dvare). Kaimiečiai galėjo naudotis dvaro miškais ir net parduoti gėrybes turguje. Nors gyvavo tik apie 30 metų, tačiau pėdsakas istorijoje ryškus. Po ATR padalinimų valstybė dingo iš žemėlapių. Kas žino. Gal šiandien būtume turėję savo Lichtenšteiną. Aplankyti verta. Dar vienas straipsnis apie šią vietą internete.

Šiuo metu restauruojamas vienas šio dvaro pastatas – Ledainė. Iš pavadinimo pirma mintis – čia buvo valgomi ledai. 🙂 . Tačiau perskaičiau vėl įdomų dalyką – pastatas buvo naudojamas kaip šaldytuvas. Žiemą jame buvo sukraunami ledų luitai, kurie išlaikydavo vėsų orą patalpos viduje. Įdomu, kokie inžineriniai sprendimai tai leido padaryti? Rūsys, storos mūro sienos? Turbūt. Akivaizdu, kad tuo metu žmonės sprendė gendančių produktų laikymo klausimus investuodami rimčiau, nei dabar tiesiog įsigydami “gorenje” 🙂 .

Toliau kelionę tęsiau link Jašiūnų. Pasirodo ten irgi yra restauruotas dvaras, tačiau apie jį paskaičiau tik vėliau internete. Nuo Jašiūnų specialiai rinkausi mažesnį kelią – per Terekiškes, Parudaminį. Nenusivyliau. Kelias tuščias, per pušynus ir kaimelius. Atkarpa – Terekiškės-Parudaminys apskritai unikali. Ant žvyriuoto kelio patiesti kokie 3 metrai pločio asfaltas, kurio užtenka tik vienam automobiliui. Važiuoji per miškelį siauručiu asfalto ruožu. Super!

Toliau Valčiūnai. Nustebau kiek ten daugiabučių. Atrodo tik geležinkelio bėgiai, kaimas, o pilna daugiabučių. Pasirodo sovietmečiu ten buvusi karinė bazė. Na ir toliau Juodšiliai ir Vilnius.

Netikėtos kelionės įspūdžiai puikūs! Šilta vasaros popietė, motociklas, tuščias kelias per vaizdingas vietoves, vėjas – tikrai didžiulis malonumas. Norėsis pakartoti. Tiek dar vietų Lietuvoje ir net Vilniaus apylinkėse yra neaplankytų.

Na o JAWA kelionę atlaikė gerai. Pravažiuota apie 100km. Tačiau prie varvančių tepalų dar teks grįžti. Leidžia tepalą iš po sankabos. Dar liko pora vietų duslintuvuose, kurios tepaluojasi.

Dar kelios foto iš pasivažinėjimo su mano Pakruojo JAWA.