Buivydžiai
Palankiai susiklosčius kasdienėms aplinkybėms, orui ir esant nuotaikai – nupūčiau dulkes nuo savo “karalienės” (JAWA 634).
Pravažiavau nei mažai, nei daug – apie 80km. Technika nerodė jokių kaprizų, tad važiavimas buvo tikras malonumas.
Pasileidau Nemenčinės plentu. Toliau link Balžio ežero. Pasisukiojau šiek tiek aplink. Nemažai poilsiautojų. Pasirodo ir sanatorijų, kažkokių poilsio namų čia veikia ir šiandien. Pušynai, ežeras. Tikras kurortas vos 10min kelio nuo Vilniaus.
Toliau Bezdonys. Su dviračiu jau ne kartą lankytas miestelis. Kažkaip čia labai pamėgtas kelias dviratininkų. Matyt dėl gražių apylinkių ir mažo eismo intensyvumo. Girdėjau Bezdonys garsėja tuo, kad čia filmuotas legendinis serialas “Giminės”. Gali būti. Na o iš šono žiūrint – nedidelė daili bažnytėlė, nedidelė geležinkelio stotis, gražus dvaras už bėgių, kuriame kažkas gyvena ir malonus kepamų šašlykų kvapas. 🙂 .
T formos sankryža. Dešinėn. Traukinių pervaža. Viskas ramu. Važiuoju link Buivydžių. Akį patraukė lankytinų vietų ženklas. Punžonių dvaro liekanos. Įdomu. Užsukam. Na… Tikiu, kad čia dvaro būta. Bet kažko įspūdingo neradau. Teritorijoje įsikūrus kažkokia įmonė. Keletas gyvenamų namų. Deja statytų sovietmečiu, o ne dvaro laikais. Kažkas prie namo žaidžia kortomis, kažkas pjauna žolę. Viename buvusio dvaro pastatų – šeimininkauja vištos. Šypsokitės merginos. Foto.
Na ir šioks toks šiokios tokios kelionės tikslas – Buivydžiai. Nedidelis miestelis. Ramu. Matau bažnytėlė. Sustojau ataušinti variklio, pailsėti.
Labai greit privažiavo vietinis. Mašinoje garsiai groja rusiška muzika. Pagyvenęs vyriškis puolė klausinėti ar tai nauja JAWA? Ar galiu foto? Žinoma. Atrodo kalba – lietuviška. Visai nebloga. Bet greitai persijungia į rusų. Maloniai pabendraujam LT-RUS, atsisveikinam.
Matau naujai įrengtas stendas su šiek tiek miestelio istorijos. Modernus toks. Gali paspaust mygtuką ir moteriškas balsas perskaito tekstą. Yra lietuvių ir lenkų kalba. Stendas įkraunamas nuo saulės. Nu visai neblogai. Girdžiu iš šono “hello!”. Dviratininkas. Turistas. Įdegęs. Pradėjau ENG kažką sakyt. Žiūriu ir LT kalba. Pasirodo Amerikos lietuvis. Čikaga. Užstrigęs dėl karantino. Sako – “Nėra ką veikti, tai minu. 80-100km per dieną – juokas. Čia mano jaunystės keliai”. Maloniai pabendravom. Sakau, gal ledų? Pavaišinsiu. Nea… Nevalgau. Nu ok. Gal koks sveikuolis?… Važiuosim dar ieškot Buivydžių kabančio tilto. Vietinės įžymybės. Dar susitiksim.
Vietinėje kooperatyvo krautuvėlėje gaunu ledų. Apkūni moteriškė išsišiepus iki ausų pasako lietuviškai ir po to lenkiškai. Man irgi smagu. Kažką “slebizavoju” lenkiškai. Visiem juokinga. 🙂 . Prie parduotuvės vietinis pijokėlis. Kažko laukia, kažką svarbaus mąsto žiūrėdamas į tolį. Na tokių visuose kaimuose yra.
Toliau iki tilto. Toks sakyčiau ilgas. Beždžionių tiltas per Nerį. Pakabintas ant kelių trosų. Sutinku čia pietaujantį draugą iš Amerikos. Skanaus. Pereinu tiltą pirmyn. Atgal. Už tilto – Buivydžių hidrografinis draustinis. Neris daro kilpą aplink jį. Kitas Neries krantas – jau Baltarusija. Gal kada galima pasidaryti ir žygį po šį draustinį. Kodėl gi ne?
Toliau link Lavoriškių. Kelias dar ramus. Sutinki vieną kitą dviratininką. Automobilių mažai.
Lavoriškės – Mickūnai – Naujoji Vilnia. Eismas jau intensyvėja. Gyvenimas greitėja. Welcome home.
Nedidelė ekskursija. Nedidelis naujų kelių ir naujų vietų atradimo džiaugsmas. 🙂
